išblokšti — išblõkšti vksm. Pirmàsis pasáulinis kãras daũg dai̇̃lininkų i̇̀šbloškė iš tėvỹnės … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
bloškos — sf. pl. žr. blaškos. 1. išblokšti šiaudai: Šiais metais turime daug bloškų Rd. 2. išblokšti grūdai: Liko bloškos, vežkim į malūną Rd … Dictionary of the Lithuanian Language
apiblokšti — apiblõkšti, apiblõškia, apìbloškė 1. tr. apkulti daužant pėdą į ką nors: Apìbloškiau dvidešimts pėdų Al. Rugius iš lauko parvežę tuoj apìblaškia Jž. 2. refl. atsiginti, apsiginti: Ans nu skolų apsìbloškė Kltn. Nu piktų liežuvių apsibloškė… … Dictionary of the Lithuanian Language
atblokšti — atblõkšti, atblõškia (àtblaškia), àtbloškė tr. 1. K atmesti, atsviesti: Atblõkšk man čia peiliuką, negaliu pasiekt Rm. ║ atpūsti: Vėjas àtbloškė debesis ant mūsų Sr. ║ atversti, atsiausti: Smarkus vėjo gūsis atbloškė kailiniukų skverną… … Dictionary of the Lithuanian Language
blaškai — blaškaĩ sm. pl. (4) 1. išblokšti (nudaužyti) rugių ar kviečių pėdai: Čia blaškaĩ, t. y. rugiai blokšti J. Blaškùs paliksim kūliam, nekulsim su mašina Rm. Iš blaškų̃ menki grūdai Pmp. 2. Kp nublokštų ar šiaip kraunant pribirusių javų grūdai:… … Dictionary of the Lithuanian Language
blokštas — 1 blõkštas sm. (2) 1. BŽ25 mušamas daiktas žaidžiant su lazdomis: Lėkdavo toli tie blokštai, be tvarkos aplinkui barstės rš. 2. sing. išblokšti grūdai: Išsikepė šviežios duonos iš blõkšto Kv … Dictionary of the Lithuanian Language
blokšti — blõkšti, blõškia (blãškia), blõškė 1. tr. R, J staigiu rankos judesiu lakinti nuo savęs, mesti, sviesti, trenkti: Vaikas rūgštaus obuolio nevalgo, blãškia ant žemės Rm. Kad supykęs jį blõškė į žemę, tai net aiktelėjo Gr. Vyras vaiką į šalį… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbloškimas — išbloškìmas sm. (2) → išblokšti 3: Koks ten išbloškìmas, tik viršūnes pėdų apdaužėm Trgn. bloškimas; išbloškimas; nubloškimas; pabloškimas; parbloškimas; užbloškimas … Dictionary of the Lithuanian Language
išbuksėti — 1 išbuksėti, ìšbuksi, ėjo tr. 1. iškulti, išblokšti: Šiandien puskapį rugių išbuksėjau Ldk. 2. užsikertant pasakyti, išmiksėti: Kai išsigąsi, tai ir žodžio neišbuksėsi Ktk. buksėti; išbuksėti; pribuksėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdaužyti — tr. K 1. iter. 1 išdaužti 1: Reikia uždaryt ažulangės, kad ledai neišdaužytų stiklų Š. Dalgė buvo labai išdaužyta Rm. Išdaužytas kelias And. Nunešk į kalvę pataisyti pentelę, vakar, beplakdami dalges, išdaũžė Paį. | refl. tr., intr.: Susimušė,… … Dictionary of the Lithuanian Language
